Tag: Geoface

Geoface dalyvavo “Global Agri Tech & Food” konferencijoje

Naujienos • 2023 12 13

Geoface konferencija

Gruodžio 7–8 dienomis Berlyne vyko Pasaulinė žemės ūkio technologijų ir maisto viršūnių konferencija „Global AgriTech & Food“. Žengdami koja kojon su naujausiomis pasaulio technologijomis, Geoface komanda įsigijo renginio tiesioginę transliaciją. Į renginį sukvietė kolegas iš Linas Agro, Linas Agro Grūdų centrų, Dotnuva Seeds ir Dotnuva Baltic, renginį stebėjome Lietuvos ir Latvijos biuruose.

Šis hibridinis renginys suvienijo įvairių sričių profesionalus, pradedant augalininkystės mokslininkais ir baigiant vertikalaus ūkininkavimo ekspertais, maisto gamintojais, „AgriTech“ specialistais bei kitais pramonės lyderiais.

Kalbėta apie:

  • naujausias inovacijas išmaniojo ūkininkavimo, tiksliosios žemdirbystės ir maisto gamybos sektoriuose.
  • dronus, daiktų internetą (IoT), automatikos įrankius, autonomines transporto priemones ir daug daugiau priemonių, padedančių ir padėsiančių ateityje didinti pasėlių derlių, pagerinti laukų valdymą bei sumažinti rankų darbą.

 

Tai buvo unikali galimybė gauti naujausią informaciją apie novatoriškus sprendimus žemės ūkio srityje, kurias ateityje planuojame pritaikyti Geoface veikloje.

Kodėl jau šį pavasarį verta naudoti išmaniąją ūkininkavimo sistemą GEOFACE?

Naujienos • 2023 04 04

Lietuvoje populiarėja lietuviška išmaniojo ūkininkavimo sistema GEOFACE, skirta augalininkystės ūkių valdymui. 2019 metais pradėta diegti sistema neatpažįstamai patobulėjo, o klientai ją vertina dėl valdymo paprastumo ir patogaus darbų planavimo. Prie išmanaus įrankio kūrimo prisidėjo ir pačių ūkininkų patirtis ir išsakyti poreikiai, todėl programoje atsirado ir pilnai veikia visos svarbiausių darbų planavimo, ūkio finansų stebėjimo, sandėlio sekimo ir purškimų deklaravimo funkcijos.

Geoface sistemos kūrėjai pastebi, kad vis mažiau ūkių darbus dokumentuoja sąsiuvinyje, o jei pabando kokią nors programą – jau nebenori grįžti atgal. Daugėja ūkininkų, kurie išmaniųjų sistemų ieško ne tik dėl didesnio patogumo ir jaunesnės kartos darbuotojų požiūrio, bet ir dėl teisinių reguliavimų bei ekonominės naudos ar didelio informacijos kiekio.

UAB „Geoface“ projekto vadovo Giedriaus Žiūraičio prašome papasakoti, kuo išmanioji ūkininkavimo sistema Geoface patogi ir naudinga bet kuriam ūkiui.

„Pereidami prie skaitmeninių įrankių, visų pirma tikimės, kad tokie įrankiai bus pagalba, o ne papildomi rūpesčiai. Todėl svarbiausia, ką turi turėti ūkio valdymo programa – paprastumas. Tinkamos programos kuriamos siekiant sumažinti reikalingų paspaudimų skaičių, visus veiksmus išdėliojant ūkininkams suprantama ir patogia tvarka bei suteikiant visus reikalingus įrankius.Štai Geoface programoje laukai kelių mygtukų paspaudimu importuojami iš ŽŪIKVC arba parenkami pateiktame žemėlapyje pagal praeitų metų deklaracijas. Geoface siūlo iš viso 5 skirtingus būdus  prisidėti laukus į programą“, – teigia G. Žiūraitis.

Patogus darbų planavimas ir paskaičiuojamos sąnaudos

Geoface programoje visų tipų ūkio darbai (sėja, tręšimas, purškimas) planuojami tokia pačia eiga, naudojant standartizuotą šabloną. Didelis privalumas – lankstumas, prisitaikant prie realių situacijų ūkiuose. Planavimas vyksta masiškai, automatiškai parenkant visus vienos kultūros laukus, suteikiant galimybe dalį laukų iš darbo plano išbraukti. Baigus darbus gali būti suvedamas ir užregistruojamas realus panaudotas kiekis, perskaičiuojamos ir užfiksuojamos tikros normos bei tikros sąnaudos.

Sėklos ir trąšos pasirenkamos iš plataus produktų sąrašo, surinkto iš visų didžiųjų tiekėjų. Neradus ieškomo produkto – galima jį prisidėti į sąrašą pačiam. Pateikiama rekomenduojama sėjos norma ir sėjos normos skaičiuoklė. Prie planuojamos sėjos taip pat įmanoma pridėti reikalingus beicus ir mikroelementus.

Darbų kalendoriaus funkcija programoje leidžia viename lange patogiai matyti visus suplanuotus ir atliktus darbus vienoje vietoje. Skirtingos spalvos kalendoriuje žymi skirtingą darbų tipą, o pasirinktos dienos darbai matomi tiek kalendoriuje, tiek sąraše, tiek ir žemėlapyje. Taip iki minimumo sumažinama klaidų tikimybė.

Sėjomaina ir informacijos saugojimas

Šiuolaikinių ūkio valdymo programų vienas didžiausių privalumų patikimas informacijos saugojimas. Laikant ūkio duomenis sąsiuvinyje, rizikų kyla daug daugiau nei patikint juos gerai prižiūrimiems duomenų centrams. Dirbant Geoface aplinkoje galima patogiai susivesti praėjusią visų laukų sėjomainą ir planuotis į ateitį. Ši informacija išliks dešimtmečiais, bus lengvai prieinama ir patikima. Atlikti darbai, sunaudoti produktai, pasirinktos auginimo technologijos bus pasiekiama ir po daugybės metų.

Tręšimo planavimas ir kintamos normos azoto tręšimo žemėlapiai

Susiplanavus darbus bus matomi ir veikliosios medžiagos kiekis hektarui, trąšos kiekis tiek laukui, tiek visiems suplanuotiems darbams bendrai – skaičiuotuvo nebereiks. Taip pat visi atlikti tręšimai automatiškai perkeliami į tręšimo žurnalus, kurių nebereiks sudarinėti atskirai. Šis žurnalas nuolat prieinamas su galimybe jį atsiųsti PDF formatu.

Naudojant palydovinę (faPAR) informaciją suteikiama unikali galimybė tręšti savo pasėlius azotu pagal kintamą normą. Naudojant sudėtingus algoritmus ir nurodžius bendrą, minimalų bei maksimalų trąšos kiekį hektarui, perskaičiuojamas tręšimo planas kiekvienam laukui individualiai. Taip tręšiant gaunama dvigubą nauda. Netręšiant, kur nereikia, sutaupoma brangių azotinių trąšų, o tręšiant tikslingai – padidinamas derlius. Tręšimas kintama norma tai būtinybė, kurią Geoface padaro paprastai prieinama kiekvienam ūkininkui.

Programos išskirtinumas – laukų stebėjimas su faPAR (NDVI) indeksu

Ne mažiau už patogų darbą su programa yra galimybės tiksliai įvertinti laukų problemines vietas ir  laiku priimti reikalingus sprendimus.

Įsikėlus laukus, tampa prieinama viena žinomiausių tokių programų funkcijų – nuotolinis laukų stebėjimas žemėlapyje. Naudojant šiuolaikines technologijas, palydovus, spektrines kameras ir sudėtingus algoritmus (faPAR), vegetacijos pakitimus ir problemines vietas lauke galima stebėti ir fiksuoti kas tris dienas. Matant didžiulius vegetacijos netolygumus, galima ieškoti problemų melioracijos sistemoje, dirvožemyje ar kur kitur. Geoface suteikia galimybę įsijungti melioracijos schemas, nustatyti tikslią savo buvimo vietą, taip gelbėjant drenažo sistemas, atkasant jų žiotis.

Purškimų planavimas ir AAP produktų žurnalai

Planuojant purškimus ir renkantis iš augalų apsaugos produktų matomi tik tie, kurie turi šiai dienai galiojančias registracijas. Pateikiamos kiekvieno produkto leidžiamos normos ir susiję naudojimo įspėjimai. Naudojant faktinio sunaudoto kiekio įvedimo funkciją galima patogiai suapvalinti sunaudotą kiekį grupei laukų vienu paspaudimu. Taip automatiškai, nežymiai persiskaičiuojamos normos. Toks purškimas atitinka visus reikalavimus, o sandėlyje nelieka nežymių, bet nepatogių likučių.

Svarbi Geoface funkcija – automatiškai susigeneruojantys purškimų žurnalai. Šiuos žurnalus galima atsisiųsti PDF formatu arba patogiai, kelių mygtukų paspaudimų nusiųsti tiesiai į ŽUIKVC (paseliai.vic.lt) sistemą.

Sistema pristatyta klientams visuose Lietuvos regionuose

Geoface programa buvo pristatoma „Linas Agro“ seminaruose, kur buvo atsakoma į klausimą, ar įmanoma ūkyje naudojant mažiau užauginti didesnį derlių. G. Žiūraitis neabejoja, kad skaitmenizuoti ūkio valdymo sprendimai padeda efektyviau ir tvariau ūkininkauti. „Žinant savo laukų istoriją galima daryti daug tikslesnius sprendimus, kurie leis sutaupyti arba gauti didesnį derlių su tomis pačiomis išlaidomis. Žinojimas, kaip skirtingos kultūros auga skirtingomis sąlygomis ir skirtingose laukuose, įgalina mus priimti geresnius sprendimus ir gauti maksimalią finansinę naudą“.

Technologinės galimybės naudoti palydovinius duomenis gali mums parodyti silpniausias lauko vietas, greitai ir paprastai reaguoti į pakeitimus, tręšti azotinėmis trąšomis kintama norma, atiduoti trąšas pagal tikslų poreikį ir taip gauti maksimalų efektą iš kiekvieno trąšos kilogramo. Be to, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia žinoti vandens apsaugos zonas ir laikytis kitų naujų reikalavimų, ir čia Geoface padeda savo funkcionalumu.

Kainodara priklauso nuo hektarų skaičiaus

Programoje Geoface galima valdyti kelis ūkius iš vienos paskyros, keliomis paskyromis prisijungti prie vieno ūkio. Taip pat integruota vartotojų lygių sistema, kai skirtingi programos prisijungimai mato skirtingo lygio informaciją apie ūkį.

Kainodara pririšta prie programoje sukeltų hektarų skaičiaus vienam ūkiui. Iki 100 ha turintiems klientams programa leidžiame naudotis neribotą laiką. Nuo 100 iki 300 ha – 348 Eur/metus (29 Eur/mėn.), 300-600 ha – 468 Eur/metus (39 Eur/mėn.), 600-1500 ha – 588 Eur/metus (49 Eur/mėn.), o turintiems 1500 ha ir daugiau kainą suderiname individualiai. (Kainos pateiktos be PVM).

Parodoje „Ką pasėsi… 2023“ bus pristatomos naujos galimybės ūkininkams

Kviesdamas apsilankyti parodoje, kuri kovo 30 – balandžio 1 d. vyks Kauno r., Akademijoje, G. Žiūraitis pristato, kad parodoje bus demonstruojamas programos funkcionalumas, paprastumas, galimybės naudotis duomenis parsisiunčiant ir perduodant valstybinėmis institucijomis. Bus kalbama apie jau įdiegtus ir planuojamus programos patobulinimus. Kartu su „Dotnuva Baltic“ kolegomis „Geoface“ komanda praktiškai parodys, kaip sistemoje susikurti ir susikelti kintamos normos žemėlapius į technikos kompiuterį. Lankytojai pamatys, kad  Geoface programa lengvai naudojama,  paprasta, greita ir naudinga. Be to, lengvai integruojama su kitais išmaniaisiais sprendimais.

Mokslininkai ištirs, kodėl Labūnavos ŽŪB derlius yra didesnis nei vidutinis

Naujienos • 2022 12 27

Kol dažnas ūkis Lietuvoje siekia kuo didesnio derliaus, vienos produktyviausių Lietuvoje Kėdainių rajono Labūnavos ŽŪB meta iššūkį mokslininkams ir leidžia 2023 m. atlikti tyrimą, kodėl derlius šios bendrovės laukuose gaunamas didesnis nei vidutinis Vidurio Lietuvoje. Nors mokslininkai išvadų dar nepateikė, bendrovės atstovai jau šiandien sutinka pasidalinti praktine patirtimi, kas geram derliui svarbiausia: tinkama auginimo technologiją, būtinybė subalansuoti augalų mitybą, naudoti kuo išmanesnę techniką ar tikslius laukų duomenis?

Kalbiname Labūnavos ŽŪB agronomą Julių Mikaliūną, LAMMC Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovą, vyriausiąjį mokslo darbuotoją prof. habil .dr. Gediminą Staugaitį.

 

Kas būdinga Vidurio Lietuvos pasėliams? Koks vidutinis metų derlingumas Labūnavos ŽŪB bendrovės laukuose? 

Profesorius habil .dr. Gediminas Staugaitis teigia, kad Labūnavos bendrovė eilę metų sėkmingai vysto žemės ūkio veiklą, turi senas žemdirbystės tradicijas, išaugina didelius ir kokybiškus augalininkystės produkcijos derlius. Ūkio dirvožemiai derlingi, žemės našumo balas eksperimentus vykdomajame lauke siekia 66-69 balus. Vyrauja sekliai karbonatingas rudžemis, kuriame karbonatai slypi 30-40 cm gylyje, todėl dirvožemis neutralios reakcijos (pHKCl 7,0-7,5). Ariamajame sluoksnyje yra labai daug judraus fosforo (P2O5 260-398 mg/kg) ir kalio (K2O 196-300 mg/kg). Lauke humuso yra vidutiniai kiekiai, jo vidurkis sudaro 2,6 %. Tokiame lauke potencialiai galima išauginti maksimalius žemės ūkio augalų derlius, pavyzdžiui, žieminių kviečių 10 t/ha ir didesnius.

Tiek profesorius, tiek ir AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Dr. Gabrielė Pšibišauskienė dalinasi patirtimi: „LAMMCŽI tyrimų duomenimis Vidurio Lietuvoje (pagal AB “Linas Agro“ užsakomuosius tyrimus, 2022 m.), smėlingame lengvame priemolyje, kurio dirvos pH yra artimas neutraliam, N mineralinis žemas – 14,5-16,0, dirvoje yra vidutiniškai augalams pasiekiamo fosforo ir kalio. Dirva pasižymi santykinai mažu organinių medžiagų kiekiu, vienas iš sėjomainos augalų – ankštiniai. Minėti aspektai žieminių kviečių auginimo technologijos yra nekintantys eilę metų ir derliaus vertės nustatomos panašios 10 metų iš eilės, žieminių kviečių derlingumas dažnu atveju gaunamas apie 6 t/ha.

Pagal Labūnavos ŽŪB agronomą Julių Mikaliūną, Labūnavos žemės ūkio bendrovėje dirvos yra artimosminėtam užsakomojo tyrimo bandymui. Bendrovės vidutinis žieminių kviečių derlius auginant juos pagal ekonominę technologiją 2022 m. gautas 7,9 t/ha. Bendrovės gaunamas derlius yra netgi esmingai didesnis lyginant su LAMMCŽI 2022 m. gautais rezultatais.

Svarbu tai, kad taikant dirvos derlingumo atstatymo agrotechnologines priemones augalų derliaus potencialas Labūnavos ŽŪB didėjo. Pirmines įžvalgas, kaip didėja ir kokia esminė agrotechnologinė priemonė lemia žieminių kviečių derliaus potencialo kitimą, bendrovės laukuose LAMMCŽI mokslininkai pateiks 2023 m. „Grūdo kelio” lauko dienos metu.

 

Kokia sėjomaina taikoma tiriamame lauke? Į kokius dar klausimus bus atsakyta tyrimo metu?

Bendrovės lauko, kuriame vyksta tyrimas, sėjomainą sudaro: 2019-2020 m. liucerna, 2021 m. žieminiai kviečiai, 2022 m. žieminis rapsas, 2023 m. žieminiai kviečiai.

„Dar keli esminiai agrotechnologiniai skirtumai tarp LAMMCŽI ir Labūnavos ŽŪB žieminių kviečių auginimo technologijos: laukai po pjūties yra tręšiami paukščių mėšlu kas 4 metai, pupinių augalų gausos sėjomainoje bei fosforo ir kalio tręšimo tikslinėmis normomis, karbamido įterpimu prie sėklos ir kt. Pagrindinis klausimas, į kurį atsakys LAMMCŽI mokslininkai, – dėl kokios priežasties gaunamas derlius bendrovėje yra didesnis“, komentuoja mokslininkas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis.

 

Kiek Labūnavos ŽŪB iš viso tręšia laukų? Kaip rezultatams atsiliepė tikslusis tręšimas ir barstomosios pločio reguliavimas?

  1. Mikaliūnas dalinasi patirtimi: „Iš viso kasmet turime patręšti apie 1800 ha laukų, ir didžioji dauguma jų (apie 90 proc.) yra nelygūs. Kol neturėjome išmanių barstomųjų, netolygumuose tikrai pereikvodavome nemažus trąšų kiekius. Su išmaniomis barstomosiomis galime tiksliai atiduoti skirtingas trąšų normas skirtingiems lauko plotams. Tikslus sekcijų kontrolės darbas padeda mažinti trąšų sunaudojimą, netręšti kaimyninių laukų, išjungti trąšų barstomąją prie lauko ribų ir taip taupyti trąšas“.

Kol kas ūkyje naudojami kintamos normos tręšimai tik fosforui ir kaliui, bet ateityje planuojama naudoti ir azotinėms trąšoms. „Naudojant išmanias ūkininkavimo sistemas galime sumažinti išlaidas. Anksčiau Labūnavos ŽŪB tręšė savo laukus kompleksinėmis trąšomis po 360 kg/ha, lygiai visiems laukams, bet pasidarius dirvožemio tyrimus ir pradėjus naudoti kintamos normos žemėlapius trąšas pavyko sumažinti iki 33 kg/ha kalio trąšų ir 57kg/ha fosforo trąšų. Prie dabartinių trąšų kainų išmanusis tręštuvas dideliame ūkyje gali atsipirkti per pirmąjį sezoną“, teigia J. Mikaliūnas.

Kadangi bendrovės gaunamas derlius yra esmingai didesnis lyginant su LAMMCŽI 2023 m. gautais rezultatais, skirtumo priežasčių nustatymui 2023 m. bus atliekamas mokslinis tyrimas – galimo dirvos potencialo nustatymas eilę metų taikant tikslinį tręšimą fosforu ir kaliu, bei organinėmis trąšomis.

 

Kokie skaitmeniniai įrankiai planuojami naudoti ūkyje, kad tręšimas būtų dar tikslesnis?

2023 metais tikslių tręšimo žemėlapių formavimui planuojama pradėti naudoti išmaniąją ūkininkavimo sistemą Geoface, su kuria bus kuriami kintamos normos žemėlapiai azotinėms trąšoms. Naudojant skaitmeninę programą Geoface bus galima aiškiai matyti istorinius duomenis, ir kada kokius darbus reikia atlikti laukuose. Bus patogu priimti sprendimus ateities darbams.

GeoFace žemės ūkio valdymo programa turi galimybes naudoti palydovinius duomenis ir interpretuoti juos pagal išskirtinį algoritmą. Jis gali nustatyti, kiek procentaliai reikia atiduoti trąšų tam tikrose lauko vietose. Taip galima „išlyginti“ pasėlius bei netręšti vietų kurios neduos norimo rezultato nepriklausomai nuo trąšų kiekio. Pats algoritmas, paremtas FaPAR indeksu, analizuoja saulės spektro dalį, kurią sugeria augaluose esantis chlorofilas. Jis modeliuoja visas augalo augimo fazes, todėl galime stebėti augalų pakitimus nuo pirmųjų fazių ir imtis atitinkamų sprendimų dar prieš atsirandant realiai grėsmei netekti derliaus.

 

Kokios priemonės gali lemti tausų dirvos potencialo naudojimą ir jos vertės stabilumą?  

Vertinant dirvožemį ir bei agrochemines savybes, tolimesnė ūkio laukų naudojimo strategija apima šias priemones:

1) tausojantį mineralinių trąšų naudojimą išnaudojant dirvožemio potencialą. Kadangi dirvožemyje labai daug judraus fosforo ir kalio bei aukštas žemės našumo balas, azoto, fosforo, kalio trąšų galima pataupyti, o optimizuoti jų normas tikslinga panaudoti augalų mitybos diagnostinius metodus, kaip žaliojo pigmento lapuose skanavimą, dirvožemio ir lapų tyrimus;

2) humuso (organinės anglies) ir svarbiausių maisto elementų optimalaus įnešimo/išnešimo balanso skaičiavimą. Apie ūkio laukuose vykstančius humuso, azoto, fosforo, kalio pokyčius tikslinga spręsti pagal šių medžiagų metinius ir ilgesnio laikotarpio balansus dirvožemyje;

3) potencinių dirvožemio savybių išnaudojimas tam panaudojant mikroelementus ir biostimuliatorius.

 

Ką jums reiškia tai, kad būtent Labūnavoje vykdomas didžiulės apimties projektas „Grūdo kelias“?

„Tikimės, kad Labūnavos ŽŪB derlingumo tyrimų rezultatai bus įdomūs tiek mokslininkams, tiek ūkininkams, tiek naujų technologijų kūrėjams. Manome, kad gerąja patirtimi ir pagrįstais mokslo ir technologijų atradimais turime dalintis. Smagu, kad tai vyksta būtent Labūnavoje“, džiaugiasi Labūnavos ŽŪB agronomas Julius Mikaliūnas.

 

Dėkojame už pokalbį.