Author: Geoface

Bėgant laikui netipinės oro sąlygos ūkininkams kelia vis daugiau nerimo ir iššūkių. Žemės ūkis yra ta

sritis, kuri jautriausiai reaguoja į besikeičiantį klimatą.

Statistiškai didžiausią žalą pasėliams sukelia žiemos šalčiai ir lietaus audros, tačiau prognozuojama, kad šias dvi problemas netrukus nustelbs padidėjęs saulės intensyvumas ir sausros rizika. Dėl šių priežasčių būtina ieškoti būdų, kaip padidinti žemės ūkių efektyvumą, sumažinti nuostolius optimizuoti procesus ir padidinti derlių.

Būtent šias problemas gali padėti spręsti inovacijos palydovinių technologijų srityje bei naujesni ir geresni algoritmai skirti žemės ūkiui. Įprastai geriausiai žinomas NDVI indeksas, tačiau vienas iš geresnių algoritmų yra faPAR, kartais dar vadinamas fAPAR arba fPAR. Šis algoritmas analizuoja saulės spektro dalį, kurią sugeria augaluose esantis chlorofilas.

Vienas iš pagrindinių šios technologijos privalumų, kad faPAR indeksas efektyviai modeliuoja visas augalo augimo stadijas, todėl leidžia tinkamai stebėti situacijos pasikeitimą lauke, kiti algoritmai negali stebėti laukų nuo vegetacijos pradžios, nes į algoritmą įtraukiamas ir dirvožemis.

Tais atvejais kai vegetacija visame lauke yra vienoda, galime naudoti kontrasto režimą, tokiu būdu matysite lauko geriausias ir blogiausias vietas bei galėsite priimti atitinkamus sprendimus, ar naudoti kitokią auginimo technologiją arba keisti žemės dirbimo būdą.

Šiuos algoritmus ir technologijas naudoja GeoFace išmanioji ūkio valdymo programa, siekdama kuo geriau atvaizduoti laukų problematines vietas, stebėti laukų pakitimus vegetacijos eigoje, nuspėti būsimą derlių. Turint kuo daugiau tikslių duomenų galima pradėti kalbėti apie kintamos normos žemėlapių sudarymą. Taupyti azotines trąšas, tręšti tik ten kur reikia, nepertręšti vietų kurios turi tikimybę išgulti bei netręšti vietų kurios neduos norimo derliaus.

Dar vienas faPAR pliusas – palydovinės nuotraukos ir kintamos normos žemėlapiai su šiuo algoritmu turi didelę raišką, net 10×10 metrų. Tokiu tikslumu galima dirbti nebijant, kad nebus patręštos tos vietos kurioms nereikia trąšų.

Su faPAR galite maksimaliai išnaudoti savo žemės potencialą, pasirūpinsite aplinka bei taupyti laiko ir finansų kaštus.

Nors dar turės praeiti laiko, kol išmaniosios technologijos įsitvirtins ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ūkiuose, tačiau jos į laukus jau žengia septynmyliais žingsniais – kelios technologinės įmonės panašiu laiku pradėjo kurti nuotolinio pasėlių stebėjimo sistemas, kurias šiuo metu siūlo UAB „Geoface“, „DOJUS agro“, „Hegvita“, kai kurios kitos bendrovės. Tokių sistemų kūrėjai skaičiuoja, kokią ekonominę naudą ūkininkams tokios sistemos gali duoti, nors pripažįsta, kad kol kas ji daugiau teorinė. Tačiau mokslininkai kalba vienu balsu: ateities žemės ūkis be išmaniųjų technologijų – neįsivaizduojamas.

Žada ekonominę naudą

UAB „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad pasėlių būklei nustatyti gali būti naudojamos dirbtinių Žemės palydovų daromos nuotraukos. Nuotraukose matyti, kuriose pasėlių vietose augalai auga geriau, kuriose – blogiau. Ūkininkas, gavęs nuotraukas, gali pats nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kas ten iš tikrųjų vyksta.

„Mums palydovinė nuotrauka rodo, kad vienoje ar kitoje pasėlio dalyje vyksta kažkas negerai. Mes į tai žvelgiame praktiškai. Kartais užtenka pakelti skraidyklę, o kartais ir patiems nuvažiuoti. Savo gautus duomenimis siunčiame į mašiną, kuri yra, pavyzdžiui, kitame lauko gale, – apie bandymus bendrovės laukuose pasakoja jis. – Birželį duodame daugiau azoto trąšų ten, kur augalai mažiau išsivystę. Taip derlius išsilygina.“

Pasak jo, nematęs palydovinių nuotraukų ūkininkas, turintis kelis šimtus hektarų pasėlių, nuolat važinėja į laukus ir žiūri, ar visur vienodai žalia, tačiau tai užima laiko, nemažai tenka išleisti degalams, nors jų taupymas – nėra kuriamos pasėlių stebėjimo sistemos pagrindinis tikslas. Ja norima palengvinti ūkininko naštą, kad dalį savo darbų jis galėtų patikėti šiuolaikinei technikai. Tiesa, yra sukurta daug nuotolinio stebėjimo programų ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jos daugiausia yra specializuotos stebėti vieną nedidelę sritį. Tačiau ūkininkams reikia stebėti ne vieną ir ne du pasėlių parametrus, todėl, pradėjus naudoti kelias programas, atsiranda daug suderinamumo problemų.

Stebėti pasėlių lauką galima atsivertus interneto puslapį arba galima atsisiųsti programėlę į išmanųjį telefoną. Programėlė dabar nemokama. Galima prisijungti pačiam susikūrus savo paskyrą. „DOJUS agro“ organizuoja ūkininkų mokymus, kaip naudotis programėle. Galima ją įdiegti ir žemės ūkio technikoje. Tam reikia tik kompiuterio su monitoriumi, kuriuos dabar turi daugelis modernių traktorių ar kitokių savaeigių žemės ūkio mašinų. Pati programinė įranga ūkininkui nieko nekainuoja.

Pasak E. Navicko, palyginti su tradicine žemdirbyste, vertinant tiksliosios žemdirbystės elementus, automatinis vairavimas sutaupo apie 10 proc. įprastų sąnaudų, papildomas tręšimas be perpurškimo – 3–5 proc. Be to, gaunamas geresnis, aukštesnės kokybės derlius, todėl jį galima brangiau parduoti. Programėlė padeda organizuoti darbą. Optimaliai nustačius tręšimo normas ir jas paskirsčius į problemiškesnes vietas, sutaupoma darbo sąnaudų ir trąšų. Apskritai, anot „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo, tai labai plati tema.

Nustato indeksą ir planuoja

Nuotolinio pasėlių stebėjimo programos kūrėjos UAB „Geoface“ projekto vadovas Džiugas Gudiškis ŪP pasakojo, kad bendrovė naudojasi nuotraukomis, kurias palydovai daro iš kosmoso. Tos nuotraukos analizuojamos spektrografiniu būdu, naudojami algoritmai ir taip išgaunami vegetacijos indeksai. Taigi, matoma, kaip augalas žaliuoja. „Pagal tai ūkininkams galime parodyti, kurios lauko zonos yra sveikesnės, kurios mažiau sveikos, pagal tai siūlome diferencijuoti, pavyzdžiui, azoto trąšų normas, – aiškino pašnekovas. – Mūsų matoma rezoliucija yra vienas aras, t. y. 10 x 10 metrų. Taip galima sutaupyti iki 20 proc. azoto trąšų. Naudojame apie 10 skirtingų spektrų ir iš jų gauname vieną indeksą. Ten, kur augalo vegetacija silpniausia, įprastai duodama daugiau azoto.“

Pasak D. Gudiškio, bendrovės sukurta ir tobulinama programa pagal palydovines nuotraukas automatiškai sudaro vieno ūkio tręšimo žemėlapius, leidžiančius diferencijuoti tręšimo normas: nepertręšiama ten, kur maistinių medžiagų užtenka, ir daugiau patręšiama ten, kur jų trūksta. Taip iš viso lauko gaunamas ir didesnis, ir tolygesnis derlius.

„Kad galėtų tręšti tokiu būdu, ūkininkas turi turėti kintamos normos svarstykles (barstytuvą su svarstyklėmis). Alternatyva tręšimui pagal palydovines nuotraukas yra nebent ant traktorių montuojami sensoriai, kurie kainuoja apie 40 tūkst. eurų. Tačiau yra ir dar viena išeitis – speciali programėlė telefone. Ją ūkininkas gauna visiškai nemokamai. Todėl naudodamasis programėle išmaniajame telefone ūkininkas gali neturėti barstytuvo su svarstyklėmis, bet gali dirbti pagal „Geoface“ sudarytą tręšimo planą, taip pat galime įvertinti potencialų derlių, kokios yra sąnaudos jam pasiekti: suskaičiuoti lauko pelningumą. Taigi, mes atliekame daug funkcijų“, – aiškino projekto vadovas. Jo teigimu, nuotolinio pasėlių stebėjimo sistema veikia visą sezoną ir yra skirta daugiausia 100–500 ha ūkiams, nes labai stambūs ūkiai turi savas sistemas, o smulkiųjų – per maži pasėlių plotai.

Ūkininkui, kuris nori naudotis „Geoface“ sistema, reikia tik interneto ryšio ir noro. Jam užtenka per dvi minutes užsiregistruoti ir jau gali naudotis programėle. Šiais metais bendrovės paslaugos dar nemokamos, tačiau kitais metais jas tikimasi apmokestinti. „Siekiame projektą padaryti tokį, kad ūkininkas noriai už jį mokėtų pinigus“, – aiškino D. Gudiškis ir pripažino, kad kol kas projektas jų įmonei pelno neneša – pinigai tik „deginami“.

Ūkininkai tik pasidomi

Pasvalio rajono ūkininkas, kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ pirmininkas Aurimas Garlauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad jų nariai kol kas labai atsargiai vertina išmaniąsias technologijas žemės ūkyje. Tiesa, kooperatyvui ypač praverčia įsirengta meteorologinė stotelė, kuri fiksuoja kritulių kiekį, temperatūrą. „Tad nuotoliniu būdu matome, kas vyksta. Stotelė labai pasiteisina, puiki priemonė“, – džiaugėsi jis.

Anot A. Garlausko, nuotolinio pasėlių stebėjimo sistemos programėlėse tenka pasižiūrėti, koks augalų žalumo indeksas, bet jomis visiškai vadovautis jie dar nesiryžta. „Žiūrėdamas į kompiuterį nepaagronomausi. Palydovinių nuotraukų, jei pasitaiko koks nors debesėlis, vaizdas vargu ar būna objektyvus. Tad agronomas negali išeiti iš lauko, technologijos jo dar negali pakeisti. Jos padeda nustatyti problemiškesnes vietas, bet vis tiek reikia apsilankyti pačiam. Agronomas per nuotolį nepadirbs. Augalą vis tiek reikia pačiam pačiupinėti“, – svarstė ūkininkas, bet pripažino, kad bent tendencijas iš programėlės nustatyti galima.

Kooperatyvo pirmininkas neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada iš nuotraukų bus galima ir kažką giliau užčiuopti. „Tuo nė neabejoju. Juk prieš trejetą metų apie tokius dalykus kaip skraidyklės nė nekalbėjome, o dabar tik palydovinių nuotraukų analizės kokybė dar ne tokia gera“, – teigia jis.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) palydovines nuotraukas jau anksčiau pradėjo naudoti siekdama nustatyti, kiek esami pasėliai atitinka deklaruotus. „NMA tikina, kad tokie kontrolės metodai veikia, bet kiek jie veikia, sunku pasakyti. Manau, NMA ir pati suinteresuota, kad tokia stebėjimo sistema veiktų kuo geriau“, – svarstė A. Garlauskas.

Jis teigė, kad kol kas didelio ekonominio nuotolinių stebėjimų efekto nematąs. „Gal kada normaliau nustatys sintezės indeksą, žalumą, bet ar tai išspręs problemą, šiandien dar sunku svarstyti. Dabar tai daugiau žaidimas. Sistema tobulėja, ateityje gal ir bus viskas gerai“, – vylėsi ūkininkas.

Kita vertus, anot jo, technologinės pasėlių stebėjimo naujovės – tai ir ūkininkų supratimo reikalas, reikia ta nauda patikėti ir priprasti. „Ūkininkas įpratęs auliniais batais vaikščioti. Bet laikai keičiasi. Reikia ir skaitmenizuotis. Kitaip nieko nebus. Reikia dviejų dalykų – technologijų tobulėjimo ir patys ūkininkai turėtų nebijoti pasiimti planšetę ir pasižiūrėti, kas laukuose dedasi“, – mintija „Šiaurės aruodų“ pirmininkas.

Anot jo, kooperatyvo nariai žvalgosi, domisi palydovinėmis stebėjimo sistemomis, bet aklai pasitikinčiųjų tikrai nėra. „Ypač domisi jaunieji ūkininkai, apie tai šnekamės, bet kokių nors apčiuopiamų dalykų šiandien nematau“, – sako A. Garlauskas.

Jis neabejoja, kad reikia ir pačiam ūkininkui, ir programų kūrėjams tobulėti. Čia takoskyros nėra, nes vienas be kito neišgyventų. Jei niekas nesinaudos, tai nėra tikslo kurti, todėl turi būti ir grįžtamasis ryšys.

Teks pratintis

Kol žemdirbiai dar abejoja, kaip elgtis su išmaniosiomis technologijomis žemės ūkyje, mokslininkai nesnaudžia ir dirbti su jomis moko jaunimą, kuris yra Lietuvos žemės ūkio ateitis. Kaip pranešė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), jų Mokomajame ūkyje siekiama ne tik gauti derlių, bet ir propaguoti pažangų ūkininkavimą, diegti inovacijas, aktyviai bendradarbiaujant su mokslu ir agroverslu.

„Aktyvus ūkio bendradarbiavimas su VDU ŽŪA mokslininkais ir agroverslo partneriais šiandien duoda tuos vaisius, kuriais galime dalytis su kitais. Šiemet surengtoje pirmojoje lauko dienoje su mūsų verslo partnere UAB „Baltic Agro Machinery“ išbandėme inovatyvų trąšų barstytuvą. Tai visiškai kompiuterizuotas, palydoviniu ryšiu valdomas barstytuvas, kuriuo trąšos ne išcentrinės jėgos beriamos į išorę, o į vidaus pusę – taip, kaip rankomis darė mūsų seneliai. Beriant tokiu būdu trąšos tolygiau pasiskirsto, išvengiama pertręšimo, sudūrimų, chemikalų patekimo į vandens telkinius“, – partnerių suteikto naujos kartos agregato, kuriuo buvo patręšti žieminiai kviečiai, ypatumus komentavo VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovas Vladas Kurutis.

Jo teigimu, inovatyvus tręšimas – ne vienintelis šiame ūkyje vykstantis pavasarinis darbas, atspindintis mokslo ir verslo bendradarbiavimo sintezę. „Šiuo metu, kai žemės ūkio mokslas vis aktyviau kalba apie bearimės žemdirbystės naudą, šį žemės dirbimo būdą išbandome drauge su savo partnere – UAB „DOJUS agro“. Kelerius metus vyksiantis eksperimentas leis realiai įvertinti tradicinę ir naująją agrotechnologijas“, – pasakojo „Ūkininko patarėjui“ V. Kurutis. – Pernai į neartą 7 ha plotą buvo pasėti kviečiai, šiemet plačiajuoste sėjamąja „Claydon“ partneriai joje pasėjo miežius su dobilų įsėliu. Kitąmet lauke liks tik dobilai, o po jų bus auginami žieminiai kviečiai.

Kai tik atlaisvės karantinas, kviesime lankytojus atvykti į Mokomąjį ūkį savo akimis palyginti, kaip atrodo tradicine ir bearime technologija skirtinguose laukuose auginami pasėliai. Mokslininkai savo ruožtu atliks tyrimus ir nustatys, kokie azoto, kalio, fosforo parametrai šių laukų dirvožemyje, koks jo humusingumas, rūgštingumas. Taip pat bus vertinamas ir derlius.“

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

123rf nuotrauka

2021-05-16

Šaltinis

Naujų partnerysčių ir modernių technologinių sprendimų poreikį žemės ūkio sektoriuje vis labiau diktuoja aukšti aplinkosaugos reikalavimai, klimato kaita ir produkcijos kainų svyravimai. Siekdama padėti ūkininkams dirbti efektyviau ir taip išspręsti minėtus iššūkius, kompanija „GeoFace“ sukūrė naują tiksliosios žemdirbystės sistemą. Ją naudosiantys ūkininkai nuotoliniu būdu galės stebėti situaciją laukuose, gauti tikslią momentinę konsultaciją, planuoti reikalingus darbus ir prognozuoti derlių, o svarbiausia – tai galės padaryti neišeidami iš namų.

Svarbiausios „GeoFace“ naudos, kurias gaus programos vartotojai:

• azoto tręšimo žemėlapių formavimas – ar jums iki šiol buvo reikalingas agronomas, kad galėtumėte tręšti pasėlius kintama norma? Su „GeoFace“ galite susikurti kintamos normos azoto tręšimo žemėlapius vos per keletą minučių ir tam nereikalingos agronominės žinios;
• melioracijos žemėlapių peržiūra – jums nebereikia gaišti laiko ieškant laukų melioracijos žemėlapių – „GeoFace“ sistemoje juos galite pasiekti vos dviem paspaudimais;
• derliaus prognozavimas – sunku planuoti sezono pajamas? Naudodamiesi derliaus prognozavimo įrankiu galite preliminariai sužinoti būsimas lauko pajamas;
• darbas su agronomu / konsultantu – nuo šiol su agronomu dirbti dar paprasčiau: galite duoti savo laukų prieigą kitam vartotojui, kuris konsultuoja jūsų ūkį, ir gauti konsultacijas greičiau bei paprasčiau;
• pasėlių purškimų, tręšimų žurnalo formavimas – pasėlių priežiūros darbai lengvai, paprastai ir greitai gali būti fiksuojami programoje, kurioje išlieka kiekvieno lauko priežiūros istorija, išlaidų struktūra ir pelningumas;
• augalų apsaugos produktų, kenkėjų ir ligų katalogas – neatpažįstate kenkėjo, ligos ar piktžolės lauke? Tai padaryti padės kenkėjų, ligų ir piktžolių katalogas.

Šie siūlymai orientuoti į ūkininkus ir kitas, augalininkystės verslą praktikuojančias, įmones pasidomėti „GeoFace“ programa ir net pradėti praktinį bendradarbiavimą.

Moderniosios augalininkystės technologijos Lietuvoje

Tai, kas yra tiksliosios technologijos žemės ūkyje, yra gerai apibūdinusios mokslo institucijos. Štai VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų kolektyvas, kuriam vadovauja prof. Egidijus Šarauskis, teigia, kad „tikslioji žemdirbystė yra technologija, į vieną visumą jungianti agronomijos, informatikos ir inžinerijos žinias, praktiškai pritaikomas žemės ūkyje“.

Šių tiksliųjų technologijų kūrimą sudaro trys žingsniai. Pirmasis – tai informacijos rinkimas. Šiuo atveju ji renkama išnaudojant GPS ryšio galimybes, fotografuojant laukus, juos skenuojant, atliekant dirvožemio tyrimus ir analizuojant kitų pasaulio autorių paskelbtus šios srities mokslo darbus. Antrasis ir sudėtingiausias žingsnis – surinktos informacijos apdorojimas. Norint įdiegti tiksliosios žemdirbystės technologiją ūkininkui nepakanka žinoti dirvožemio sudėtį ir pagal tai berti daugiau ar mažiau sėklų ar trąšų. Surinktus duomenis reikia apdoroti informacinių technologijų algoritmais, atsižvelgti į priimamų sprendimų ekonominį efektyvumą bei aplinkosauginę naudą. Tik tada galima žengti trečiąjį žingsnį – pateikti rekomendacijas ūkininkams. Ūkininkas duomenis perkelia į sėjamosios kompiuterį ir lauku važiuoja naudodamasis atitinkamomis GPS koordinatėmis bei žemėlapiu, o technika kintamas produkto normas paskleidžia arba įterpia konkrečiose lauko vietose.

Naujausią augalininkystės veiklos programą „GeoFace“ siūlome vykstant revoliuciniams pokyčiams šalies žemdirbystės praktikoje. Lietuvoje ypač išpopuliarėjo tiesioginė sėja į neskustas ražienas ir daugkartiniai pasėlių purškimai trąšų, augimo reguliatorių, biostimuliatorių, bakterinių preparatų ir įvairių rūšių pesticidų mišiniais. Keičiasi Europos Sąjungos (ES) ir kartu Lietuvos reikalavimai žemės ūkio verslui, griežtinamos veiklos sąlygas. Todėl manome, kad naujos išmaniosios technologijos gali padėti ūkininkams suderinti gausybę skirtingų sprendimų, kurie yra taikomi pasėlių priežiūros metu.

Padės sumažinti agrotechninių klaidų

Ūkininkai ir kai kurie mokslo darbuotojai jau dabar yra pastebėję, kad dabartiniai agrotechninių veiksnių pokyčiai, kurie yra viešai populiarinami, ne visada turi mokslinį agronominį pagrindimą. Net ES naujosios programos nėra šimtu procentų pagrįstos išsamiais teoriniais tyrimais. Antai, siūloma griežta beariminė sistema, kurioje nelieka vietos ražienų skutimui, ir kartu įsipareigojama vykdyti naujus ES reikalavimus: 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, 20 proc. sumažinti tręšimo normas, uždrausti ilgalaikių žolynų (pievų bei ganyklų) suarimą, siekiant juos persėti ir tokiu būdu nors 1,5–2,5 karto padidinti produktyvumą. Arba: siūloma tiesioginė sėja į ražienas, esančias žemo humusingumo priemolių dirvose, ir net trumpalaikės sausros atveju gaunama sėja į grumstuotą žemę. To pasekmė – žemas sėklų lauko daigumas ir silpnas pradinis augalų augimas.

Mes tikimės, kad nauja tikslioji technologija „GeoFace“ padės lengviau valdyti informaciją ir išvengti minėtų agrotechninių niuansų, nes ūkininkai gaus visą jiems reikalingą informaciją einamuoju laiku. Pasėliai bus nuolat vertinami ir pagal gautus rezultatus bus kur kas lengviau priimti savalaikius sprendimus.

Šiuo metu rinkoje siūlomos technologijos nėra dabartinio laikotarpio produktas. Jos pradėtos kurti prieš 25–30 metų, kuomet įsitvirtino kompiuterizacijos era. Jau tada kai kurie smalsesni bei turtingesni ūkininkai iš Vakarų Europos fermerių nusipirko šių automatizuotų moderniųjų technologijų kopijas. Pradėjus su jomis dirbti greitai paaiškėjo, kad daugelyje iš jų sudaryti algoritmai ne visiškai sutampa su Lietuvos dirvožemių klimatinių sąlygų reikalavimais. Prasidėjo programų algoritmų korektūra, įtraukiant lietuviškų ūkių informaciją. Ši korektūra vis dar tęsiama ir ji sugeneravo nemažai naujų tyrimų.

Nuo minėtų tyrimų priklausys, kokį pasisekimą įgaus ir moderniausia šio laikotarpio programa „GeoFace“. Mūsų nuomone, ji turėtų stipriai sumažinti daromų agrotechninių klaidų kiekį. Taip pat padėti nustatyti investicijų poreikio prioritetus ir netgi apskaičiuoti galimą ekonominį efektyvumą. Manome, kad šia programa galėtų naudotis net ir tie ūkiai, kurie dar nėra visiškai apsirūpinę šiai programai įgyvendinti reikalinga tiksliąja įranga. Galimybė įvertinti pasėlius, turėti aktualiausią informaciją realiu laiku ir pagalba priimti optimalius sprendimus koreguojant pasėlių priežiūros darbus per visą vegetacinį periodą yra ypač svarbi, siekiant išvengti klaidų, žinoti atskirų laukų pelningumą ir visą tai suvaldžius pasiekti geriausią rezultatą. Taigi tikrąją šios programos vertę galima atrasti tik ją išbandžius.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas