Nors dar turės praeiti laiko, kol išmaniosios technologijos įsitvirtins ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ūkiuose, tačiau jos į laukus jau žengia septynmyliais žingsniais – kelios technologinės įmonės panašiu laiku pradėjo kurti nuotolinio pasėlių stebėjimo sistemas, kurias šiuo metu siūlo UAB „Geoface“, „DOJUS agro“, „Hegvita“, kai kurios kitos bendrovės. Tokių sistemų kūrėjai skaičiuoja, kokią ekonominę naudą ūkininkams tokios sistemos gali duoti, nors pripažįsta, kad kol kas ji daugiau teorinė. Tačiau mokslininkai kalba vienu balsu: ateities žemės ūkis be išmaniųjų technologijų – neįsivaizduojamas.
Žada ekonominę naudą
UAB „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad pasėlių būklei nustatyti gali būti naudojamos dirbtinių Žemės palydovų daromos nuotraukos. Nuotraukose matyti, kuriose pasėlių vietose augalai auga geriau, kuriose – blogiau. Ūkininkas, gavęs nuotraukas, gali pats nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kas ten iš tikrųjų vyksta.
„Mums palydovinė nuotrauka rodo, kad vienoje ar kitoje pasėlio dalyje vyksta kažkas negerai. Mes į tai žvelgiame praktiškai. Kartais užtenka pakelti skraidyklę, o kartais ir patiems nuvažiuoti. Savo gautus duomenimis siunčiame į mašiną, kuri yra, pavyzdžiui, kitame lauko gale, – apie bandymus bendrovės laukuose pasakoja jis. – Birželį duodame daugiau azoto trąšų ten, kur augalai mažiau išsivystę. Taip derlius išsilygina.“
Pasak jo, nematęs palydovinių nuotraukų ūkininkas, turintis kelis šimtus hektarų pasėlių, nuolat važinėja į laukus ir žiūri, ar visur vienodai žalia, tačiau tai užima laiko, nemažai tenka išleisti degalams, nors jų taupymas – nėra kuriamos pasėlių stebėjimo sistemos pagrindinis tikslas. Ja norima palengvinti ūkininko naštą, kad dalį savo darbų jis galėtų patikėti šiuolaikinei technikai. Tiesa, yra sukurta daug nuotolinio stebėjimo programų ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jos daugiausia yra specializuotos stebėti vieną nedidelę sritį. Tačiau ūkininkams reikia stebėti ne vieną ir ne du pasėlių parametrus, todėl, pradėjus naudoti kelias programas, atsiranda daug suderinamumo problemų.
Stebėti pasėlių lauką galima atsivertus interneto puslapį arba galima atsisiųsti programėlę į išmanųjį telefoną. Galima prisijungti pačiam susikūrus savo paskyrą. „DOJUS agro“ organizuoja ūkininkų mokymus, kaip naudotis programėle. Galima ją įdiegti ir žemės ūkio technikoje. Tam reikia tik kompiuterio su monitoriumi, kuriuos dabar turi daugelis modernių traktorių ar kitokių savaeigių žemės ūkio mašinų. Pati programinė įranga ūkininkui nieko nekainuoja.
Pasak E. Navicko, palyginti su tradicine žemdirbyste, vertinant tiksliosios žemdirbystės elementus, automatinis vairavimas sutaupo apie 10 proc. įprastų sąnaudų, papildomas tręšimas be perpurškimo – 3–5 proc. Be to, gaunamas geresnis, aukštesnės kokybės derlius, todėl jį galima brangiau parduoti. Programėlė padeda organizuoti darbą. Optimaliai nustačius tręšimo normas ir jas paskirsčius į problemiškesnes vietas, sutaupoma darbo sąnaudų ir trąšų. Apskritai, anot „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo, tai labai plati tema.
Nustato indeksą ir planuoja
Nuotolinio pasėlių stebėjimo programos kūrėjos UAB „Geoface“ projekto vadovas Džiugas Gudiškis ŪP pasakojo, kad bendrovė naudojasi nuotraukomis, kurias palydovai daro iš kosmoso. Tos nuotraukos analizuojamos spektrografiniu būdu, naudojami algoritmai ir taip išgaunami vegetacijos indeksai. Taigi, matoma, kaip augalas žaliuoja. „Pagal tai ūkininkams galime parodyti, kurios lauko zonos yra sveikesnės, kurios mažiau sveikos, pagal tai siūlome diferencijuoti, pavyzdžiui, azoto trąšų normas, – aiškino pašnekovas. – Mūsų matoma rezoliucija yra vienas aras, t. y. 10 x 10 metrų. Taip galima sutaupyti iki 20 proc. azoto trąšų. Naudojame apie 10 skirtingų spektrų ir iš jų gauname vieną indeksą. Ten, kur augalo vegetacija silpniausia, įprastai duodama daugiau azoto.“
Pasak D. Gudiškio, bendrovės sukurta ir tobulinama programa pagal palydovines nuotraukas automatiškai sudaro vieno ūkio tręšimo žemėlapius, leidžiančius diferencijuoti tręšimo normas: nepertręšiama ten, kur maistinių medžiagų užtenka, ir daugiau patręšiama ten, kur jų trūksta. Taip iš viso lauko gaunamas ir didesnis, ir tolygesnis derlius.
„Kad galėtų tręšti tokiu būdu, ūkininkas turi turėti kintamos normos svarstykles (barstytuvą su svarstyklėmis). Alternatyva tręšimui pagal palydovines nuotraukas yra nebent ant traktorių montuojami sensoriai, kurie kainuoja apie 40 tūkst. eurų. Tačiau yra ir dar viena išeitis – speciali programėlė telefone. Naudodamasis programėle išmaniajame telefone ūkininkas gali neturėti barstytuvo su svarstyklėmis, bet gali dirbti pagal „Geoface“ sudarytą tręšimo planą, taip pat galime įvertinti potencialų derlių, kokios yra sąnaudos jam pasiekti: suskaičiuoti lauko pelningumą. Taigi, mes atliekame daug funkcijų“, – aiškino projekto vadovas.
Algimanto SNARSKIO piešinys
Ateitis priklauso technologijoms
Kol žemdirbiai dar abejoja, kaip elgtis su išmaniosiomis technologijomis žemės ūkyje, mokslininkai nesnaudžia ir dirbti su jomis moko jaunimą, kuris yra Lietuvos žemės ūkio ateitis. Kaip pranešė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), jų Mokomajame ūkyje siekiama ne tik gauti derlių, bet ir propaguoti pažangų ūkininkavimą, diegti inovacijas, aktyviai bendradarbiaujant su mokslu ir agroverslu.
„Aktyvus ūkio bendradarbiavimas su VDU ŽŪA mokslininkais ir agroverslo partneriais šiandien duoda tuos vaisius, kuriais galime dalytis su kitais. Šiemet surengtoje pirmojoje lauko dienoje su mūsų verslo partnere UAB „Baltic Agro Machinery“ išbandėme inovatyvų trąšų barstytuvą. Tai visiškai kompiuterizuotas, palydoviniu ryšiu valdomas barstytuvas, kuriuo trąšos ne išcentrinės jėgos beriamos į išorę, o į vidaus pusę – taip, kaip rankomis darė mūsų seneliai. Beriant tokiu būdu trąšos tolygiau pasiskirsto, išvengiama pertręšimo, sudūrimų, chemikalų patekimo į vandens telkinius“, – partnerių suteikto naujos kartos agregato, kuriuo buvo patręšti žieminiai kviečiai, ypatumus komentavo VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovas Vladas Kurutis.
Jo teigimu, inovatyvus tręšimas – ne vienintelis šiame ūkyje vykstantis pavasarinis darbas, atspindintis mokslo ir verslo bendradarbiavimo sintezę. „Šiuo metu, kai žemės ūkio mokslas vis aktyviau kalba apie bearimės žemdirbystės naudą, šį žemės dirbimo būdą išbandome drauge su savo partnere – UAB „DOJUS agro“. Kelerius metus vyksiantis eksperimentas leis realiai įvertinti tradicinę ir naująją agrotechnologijas“, – pasakojo „Ūkininko patarėjui“ V. Kurutis. – Pernai į neartą 7 ha plotą buvo pasėti kviečiai, šiemet plačiajuoste sėjamąja „Claydon“ partneriai joje pasėjo miežius su dobilų įsėliu. Kitąmet lauke liks tik dobilai, o po jų bus auginami žieminiai kviečiai.
Kai tik atlaisvės karantinas, kviesime lankytojus atvykti į Mokomąjį ūkį savo akimis palyginti, kaip atrodo tradicine ir bearime technologija skirtinguose laukuose auginami pasėliai. Mokslininkai savo ruožtu atliks tyrimus ir nustatys, kokie azoto, kalio, fosforo parametrai šių laukų dirvožemyje, koks jo humusingumas, rūgštingumas. Taip pat bus vertinamas ir derlius.“
Kazimieras ŠLIUŽAS
ŪP korespondentas
123rf nuotrauka
2021-05-16
